DUK
Klausimas: kuo skiriasi gabalinės kuro durpės nuo durpių pusbrikečių?
Atsakymas: Pirminė šių abiejų kuro rūšių žaliava - durpės - yra panaši, tačiau skiriasi šių durpių gamybos metodai:
Gabalinės kuro durpės yra gaminamos durpių lauke ir gamybos technologinį procesą sudar durpių gabalų formavimas durpes iškasant iš klodo ir suformuojant tam tikros formos juostą, kuri išspaudžiama, durpių gabalų džiovinimas lauke natūraliu būdu (saulė, vėjas ir pan.), durpių lysvių formavimas ir surinkimas.
Durpių pusbrikečiai gaminami iš paruoštų trupininių kuro durpių. Šios durpės yra atvežamos iš durpių karavano į gamybos cechą, džiovinamos, po to briketavimo presu durpės presuojamos. Supresuoti pusbrikečiai laikomi tam skirtoje saugykloje ir taip apsaugomi nuo atmosferos kritulių.
Dėl šių gamybos technologijų skirtumo, skiriasi šių kuro durpių savybės: durpių pusbrikečiai yra sausesni, vienodos formos, tačiau brangesni.
Klausimas: koks yra kuro durpių šilumingumas palyginus su kitomis kuro rūšimis?
Atsakymas: gaminamų kuro durpių rūšių šilumingumą pateikiame lentelėje:
|
Kuras (energijos šaltinis) |
Kuro kalor., kcal/kg |
Kuro kalor., kWh/kg |
|
Malkos (nedžiovintos, 40÷50%) I kat. (beržas, uosis, ąžuolas ir pan.) II kat. (juodalksnis, pušis ir pan.) III kat. (eglė, drebulė, liepa ir pan.) |
2300 2100 2200
|
2,67 2,44 2,50 |
|
Durpės (vidutiniškai) Gabalinės kuro durpės Durpių pusbrikečiai Trupininės kuro durpės |
3000 3300 2900 |
3,49 3,84 3,37 |
|
Pjuvenų granulės (vidutiniškai) |
3642 |
4,24 |
|
Akmens anglis (vidutiniškai) |
4600-6500 |
5,35-7,56 |
|
Spalių (80%) ir pjuvenų (20%) briketai |
3880 |
4,51 |
|
Pjuvenų briketai |
4400 |
5,12 |
|
Gamtinės dujos (šildymui) (150-1000 m3/mėn) |
8000 kcal/m3 |
9,3 kWh/m3 |
|
Suskystintos dujos (50% propano, 50% butano) be transportavimo |
10916 |
12,7 |
|
Skystas kuras (be transportavimo) |
>41,5MJ/kg |
>11,54 |
nuoroda: www.sildymas.com <http://www.sildymas.com>
Klausimas: kur galima panaudoti kuro durpių pelenus?
Atsakymas: Kuro durpių pelenai yra puiki žaliava dirvožemio rūgštumui reguliuoti. Tačiau prieš pradedant tai daryti būtina žinoti dirvožemio pH rodiklį.
Dirvožemio rūgštingumą apibūdina jo pH (nuo 1 iki 14 skalė): pH 1–6 žymi rūgščią, pH 8–14 šarminę terpes, o pH 7 laikomas neutraliu.
Dauguma kultūrinių augalai normaliai augti ir derėti gali tik nerūgščiose dirvose, todėl mažesnio nei pH 5 dirvožemius reikia kalkinti. Kalkinant maisto medžiagos pasidaro geriau prieinamos augalų šaknims, pagerinama mikroorganizmų veikla (aktyvinami jų fermentai). Dirvožemio rūgštingumas turi didelę įtaką ir mikroorganizmų gausumui. Dirvožemiuose, kurių pH mažesnis nei 5, atmosferos azotą įjungiančių bakterijų beveik nėra (išskyrus lubino gumbelines bakterijas). Rūgščiame dirvožemyje mažiau ir kitų bakterijų, lėčiau skaidomos augalų liekanos, todėl kartu pablogėja ir augalų mityba. Augalai, negaunantys reikiamų maisto medžiagų, būna silpni, juos greičiau pažeidžia ligos ir kenkėjai.
Sode rūgštų dirvožemį jums gali padėti atpažinti tam tikri, rūgštų dirvožemį mėgstantys augalai: dirviniai kežiai, vienmetės klestenės, dirviniai asiūkliai, smulkiosios rūgštynės, dirviniai ridikai. Jeigu radote savo sode tokių augalų, žinokite, kad reikia dirvą kalkinti. Tikslų dirvožemio rūgštingumo laipsnį ir reikalingą kalkių kiekį nustatinėja Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras.
Kalkinti dirvožemį tinka klintmilčiai, dolomitmilčiai, degtos (negesintos), gesintos kalkės, medžių ir durpių pelenai. Negesintos kalkės naudojamos retai, prieš tręšiant jas geriau nugesinti.
Lietuvos dirvožemiams kalkinti rekomenduojamos šios kalkių normos (gryno kalcio karbonato kg/a):
|
Dirvožemis |
Rytų ir vidurio zonai |
Vakarų zonai | |||||||
|
pH | |||||||||
|
4,0 |
4,5 |
5,0 |
5,5 |
4,0 |
4,5 |
5,0 |
5,5 | ||
|
Smėlis |
30 |
20 |
20 |
10 |
40 |
30 |
20 |
10 | |
|
Priesmėlis ir priemolis |
65 |
45 |
35 |
20 |
90 |
55 |
40 |
25 | |
|
Vidutinio sunkumo priemolis ir molis |
100 |
65 |
45 |
35 |
105 |
70 |
50 |
35 | |
Atskiros kalkinės medžiagos apskaičiuojamos pagal tokius koeficientus: malti klintmilčiai ir dolomitmilčiai – 1,2, degtos kalkės – 0,8, medžio ir durpių pelenai – 2,5. Jei dirvožemiai užmirkę, kalkių norma dvigubinama 20 proc.
nuoroda: Aplinkos informacijos centras